- Pagrindiniai patiekalai
- Žuvies patiekalai
- Garnyrai
- Sriubos
- Desertai
- Alkoholiniai gėrimai
- Įvairių miestų simboliniai patiekalai
Būnant Lenkijoje, verta ne tik pamatyti jos nuostabius gamtos kampelius, lankytinas vietas ar įdomiausius miestus bei miestelius, bet ir atrasti jos pilną skanių bei įdomių patiekalų virtuvę. Žemiau pateikiu trumpą vadovą su beveik 70 populiariausių lenkiškos virtuvės patiekalų – tikiuosi, kad jis tikrai pravers planuojantiems savo gastronominę kelionę po Lenkiją ir kiekvienas maisto mylėtojas suras jame bent vieną patiekalą, kuris paglostys jo gomurį 😉
Pagrindiniai patiekalai
Biała kiełbasa – išvertus pažodžiui: “baltoji dešra“. Dažniausiai tai yra kiaulienos dešra natūralioje kiaulies žarnoje, patiekiama (trumpai) pavirus/pakepus prieš pat valgymą. Tai taip pat żurek sriubos priedas bei dažnai ją galime pamatyti Velykų krepšelyje ar ant Velykų stalo. Jei dešra yra valgoma kaip atskiras patiekalas tuomet gana dažnai ji gardinama krienais.
Bigos – bigosas tai raugintų bei šviežių kopūstų troškinys su mėsa (dažniausiai kiauliena), pagardinta pvz. dešra, džiovintais grybais, džiovintomis arba rūkytomis slyvomis, svogūnais bei įvairiais priekoniais.
Galareta tai dažniausiai kiaulienos (o tiksliau kiaulės kojų) šaltiena.
Golonka – marinuota įvairiuose marinatuose (pvz. aluje, meduje ir pan.) kepta karka, dažniausiai patiekiama su keptomis bulvėmis bei šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis arba jų salotomis.
Gołąbki – lietuviškų balandėlių atitikmuo 😉
Gzik tai varškės ir grietinės (arba pieno ar jogurto) pasta su svogūnų laiškais ir ridikėliais, kartais taip pat svogūnais ar kiaušiniu. Gzik gana dažnai yra patiekiamas su virtomis bulvėmis su lupenomis – toks patiekalas yra vadinamas pyry z gzikiem.
Kartacze tai lietuviškų cepelinų su spirgučiais atitikmuo 😉
Kabanosy tai tradicinės, lenkiškos, ilgos ir plonos dešrelės, puikiai tinkančios pvz. išvykoms į kalnus ar iškylas 😉
Kaczka pieczona – kepta antis, dažniausiai su obuoliais (lenk. z jabłkami), apelsinais (lenk. z pomarańczami) ar spanguolėmis (lenk. z żurawinami).
Kaszanka tai grikių ar miežinių kruopų bei šviežio kiaulės kraujo mišiniu įdaryta kraujinė dešra natūralioje kiaulies žarnoje, kuri yra dažniausiai kepama grilyje arba orkaitėje.
Kluski śląskie tai kukuliai gaminami iš virtų bulvių bei bulvinių miltų, verdami verdančiame, pasūdytame vandenyje. Kluski gali būti patiekiamos kaip atskiras patiekalas, tačiau gana dažnai būna patiekiamos ir kaip mėsos patiekalų garnyras.
Knedle tai kukuliai gaminami dažniausiai iš virtų bulvių ir miltų tešlos, įdaryti įvairiausiais įdarais: braškėmis, abrikosais, obuoliais, grybais, sūriu ar mėsa, nors populiariausias – slyvų įdaras. Patiekiami dažniausiai aplieti tirpintu sviestu bei apibarstyti cukrumi arba cinamonu.
Kopytka tai rombo formos kukuliai gaminami iš virtų bulvių, bulvių arba kviečių miltų ir kiaušinių tešlos, pagardintos druska bei kitais priekosniais, kurie yra vėliau verdami dideliame kiekyje verdančio vandens iki tol, kol išplauks į vandens paviršių. Kopytka gali būti patiekiami kaip atskiras patiekalas (patiekiami aplieti tirpintu sviestu, su spirgučiais, su grybų padažų ar kepintais kopūstais), bet taip pat ir kaip garnyras prie guliašo ar troškintos mėsos.
Kotlet schabowy – vienas populiariausių lenkiškos virtuvės patiekalų – tai dažniausiai kiaulienos muštinis (karbonadas) patiekiamas su virtomis bulvėmis ir šviežiomis ar virtomis daržovėmis.
Kotlet mielony – lietuviško maltinio atitikmuo 😉
Pajda ze smalcem i kiszonymi ogórkami tai duonos riekė su valgomaisiais taukais bei raugintais agurkais.
Pierogi – virtiniai su įvairiausiais įdarais: mėsa, kopūstais, grybais, vaisiais, bulvėmis ir baltuoju sūriu, koše, feta sūriu, špinatu, Mocarela sūriu ir daugeliu kitų.
Placki ziemniaczane – lenkiški bulviniai blynai 😉
Placek po węgiersku arba placek po zbójnicku – tai bulviniai blynai įdaryti pvz. guliašu bei šviežių daržovių salotomis.
Pulpety – virti maltos mėsos ar žuvies kukuliai patiekiami kaip atskiras patiekalas su įvairiomis košėmis (pvz. grikių) ir padažais (pvz. grybų) arba kaip sriubų garnyras.
Pyzy – tai, taip pat kaip ir Kartacze, lietuviškų cepelinų giminaičiai. Tai apskriti, ne pailgi, kukuliai iš bulvių ir miltų tešlos (bet taip pat gaminami ir iš mielinės tešlos bei verdami garuose), faširuoti mėsa, grybais ar varške (bet kartais yra patiekiami ir be įdaro) bei pagardinti spirgučių ir svogūnų padažu. Gali būti patiekiami kaip atskiras patiekalas arba kaip garnyras prie troškinto mėsos.
Rolada mięsna tai mėsos (dažiausiai jautienos ar kiaulienos) vyniotinis su įvairiausiais įdarais, pvz.: lašinukais, dešra, raugintais agurkais, svogūnais, grybais.
Tatar – taip pat žinomas kaip befsztyk tatarski – žalios jautienos faršo patiekalas, dažniausiai patiekiamas su žaliu kiaušinio tryniu.
Wątrobka smażona – keptos (pvz. kalakuto) kepenys patiekiamos su keptais svogūnais.
Żeberka w kapuście – (dažniausiai) kiaulienos šonkauliai kepti raugintuose kopūstuose, gana dažnai su džiovintais grybais ar slyvomis.
Žuvies patiekalai
Lenkiškoje virtuvėje karaliauja mėsos, bulvių bei iš įvairios tešlos pagaminti patiekalai, bet joje taip pat rasite ir skanių žuvies patiekalų, pavyzdžiui:
Karp – karpis, pvz. keptas.
Sandacz (po polsku; pieczony) – starkis lenkiškai/keptas starkis.
Węgorz (rybyświata.pl)
Węgorz – ungurys, pvz. keptas.
Garnyrai
Kapusta kiszona/kwaszona – rauginti kopūstai.
Mizeria – šviežių agurkų salotos su grietine (kartais taip pat su svogūnais).
Ogórki kiszone – rauginti agurkai.
Ziemniaki – bulvės, įvairiais pavidalais: virtos, keptos, o taip pat bulviniai blynai ir kukuliai.
Sriubos
Barszcz czerwony – raudonieji barščiai. Per Kūčių vakarienę yra valgoma kita (vegetariška) jo versija – wigilijny barszcz z uszkami – išvertus pažodžiui: Kūčių barščiai su auselėmis. Tos auselės tai maži virtiniai su grybų įdaru, kurių pavadinimas yra kildinamas iš to, kad jų forma primena gyvūnų ausis.
Barszcz biały – baltieji barščiai, kurių pagrindą sudaro specialus raugas, pagardintas baltąja dešra, bulvėmis, morkomis bei kietai virtu kiaušiniu. Baltieji barščiai yra dažnai valgomi su šviežia duona.
Chłodnik tai šaltibarščiai, kurių pagrindą sudaro batviniai, jauni burokėliai, raugintas pienas arba kefyras ir šviežias agurkas, papuošti kietai virtu kiaušiniu bei krapais.
Czernina (taip pat vadinama czarna polewka) sriubos pagrindą sudaro sultinys bei anties, žąsies arba triušio (retai kiaulės) kraujas. Dažniausiai ši sriuba yra pagardinta pvz. morkomis, salierais, porais, petražolėmis bei džiovintais vaisiais.
Flaki – viena populiariausių lenkiškų sriubų – tai supjastyto juostelėmis jaučio arba veršiuko skrandžio sriuba su mėsos kukuliais ir daržovėmis.
(Zupa) grochowa (grochówka) – žirnių, daržovių bei rūkytų lašinukų sriuba.
(Zupa) grzybowa – šviežių, šaldytų arba džiovintų grybų, sultinio ir daržovių sriuba.
Kapuśniak – raugintų kopūstų kopūstienė su kiaulienos šonkauliais, rūkytais lašinukais, bulvėmis bei kitomis daržovėmis.
Krupnik – kruopienė, kurios pagrindą sudaro miežinės krupos, vištiena ir daržovės.
Kwaśnica tai kalnų vietovėse populiari sriuba, kurios pagrindą sudaro rauginti kopūstai, rūkyti lašinukai, kaiulienos šonkauliai ir bulvės.
(Zupa) ogórkowa – raugintų agurkų sriuba, kurios pagrindą taip pat sudaro sultinys ir bulvės.
(Zupa) pomidorowa – pomidorų sriuba, kurios pagrindą sudaro dažniausiai vištienos sultinys ir pomidorų koncentratas. Tai iš tikrųjų itališka sriuba, kuri prigijo lenkiškoje virtuvėje. Dažnai valgoma su ryžių ar makaronų priedu.
Rosół – lietuviško vištienos sultinio atitikmuo, dažniausiai patiekiamas su virtais makaronais.
(Zupa) szczawiowa tai šviežių arba konservuotų rūgštynių sriuba, patiekiama su bulvėmis ir virtu kiaušiniu.
Zalewajka tai sriuba, kurią sudaro: ruginis raugas, bulvės, lašiniai, rūkyta dešra arba lašinukai bei truputis grietinės.
Żurek – sriuba, kurios pagrindą sudaro ruginių miltų raugas, patiekiama su (dažniausiai baltąja) dešra ir virtu kiaušiniu. Żurek tai taip pat tradicinis Velykų pusryčių patiekalas.
Desertai
Baba (babka) wielkanocna – Velykų boba – tai saldus mielinis (dažnai citrinų skonio) pyragas, aplietas baltu glaistu ir gana dažnai dekoruojamas su pavasariu ir Velykomis susijusiomis dekoracijomis – spalvotais kiaušiniais, gėlytėmis ir pan.
Faworki – lietuviškų žagarėlių atitikmuo 🙂 Gaminami iš kvietinių miltų, kiaušinio trynių, grietinės bei cukraus pudros tešlos ir vėliau verdami aliejuje arba valgomuosiuose taukuose. Patiekiami apibarstyti cukraus pudra.
Kutia – lietuviškos Kūčios atitikmuo – saldus Kūčių/Kalėdų laikotarpio desertas iš virtų kviečių, aguonų, medaus bei džiovintų vaisių.
Makowiec tai mielinės tešlos ir aguonų, cukraus/medaus bei džiovintų vaisių masės suktinis pyragas, tradicinis Velykų ir Kalėdų desertas Lenkijoje.
Mazurek – Mazurka – tai tradicinis Velykų trapios tešlos ir saldaus šokoladinio kremo pyragas.
Pączki tai mielinės spurgos, įdarytos dažniausiai uogiene ar marmeladu (rečiau likeriu, pudingu, šokoladu ar varške), keptos aliejuje arba valgomuosiuose taukuose. Tai tradicinis Riebiojo ketvirtadienio – vienintelės dienos metuose, kuomet Lenkijos gyventojai neskaičiuoja kalorijų 😀 – patiekalas.
Pierniki tai lietuviškų meduolių atitikmuo. Tai tradicinis prieškalėdinis ir kalėdinis desertas (dekoruotas įvairiaspalviais pabastukais, cukraus glajumi, riešutais arba džiovintais vaisiais), kuriuo iki šiol gana dažnai yra dekoruojamos eglutės. Kalėdoms taip pat gana dažnai yra ruošiamas meduolinis namelis – lenk. domek z piernika. Torunė garsėja savo tradiciniais meduoliais – lenk. pierniki toruńskie – su kurių istorija bei gamybos procesu verta susipažinti Torunėje esančiame Gyvajame meduolio muziejuje (išvertus pažodžiui) – Żywe Muzeum Piernika w Toruniu.
Racuchy tai nedideli, purūs, miltiniai blynai (dažniausiai su obuoliais, bet taip pat rabarbaru ar slyvomis), patiekiami pabarstyti cukraus pudra arba aplieti grietine ar uogiene/marmeladu.
Sernik – baltojo sūrio plokštainis/pyragas. Lenkijoje galite paskanauti įvairiausių šio deserto variantų: nuo paprasčiausio tradicinio iki tų su įvairiausiais, rafinuotais ingredientais/glaistais/papuošimais 😉
Szarlotka – tradicinis obuolių pragas. Desertas, kurį rasite bene kiekvienuose aukščiau kalnuose esančiuose svečių/nakvynės namų (lenk. schronisko) kavinėse – kelionės kalnuose metu verta ten užsukti ir paskanauti šio tradicinio deserto nuostabios gamptos apsupty 😉
Karštojo Wedel šokolado galite paskanauti didžiuosiuose Lenkijos miestuose esančiuose Wedel kavinėse, kuriuose taip pat galite įsigyti rankų darbo Wedel tortuką (lenk. Torcik Wedlowski), paukščių pieno saldainius (lenk. Ptasie Mleczko) ar “Chopin“ saldainius (lenk. praliny „Chopin”).
Alkoholiniai gėrimai
Nalewka – trauktinė/likeris (pvz. šermukšnio – z jarzębiny, spanguolių – żurawinowa, cidonijų/svarainių – pigwówka, vyšnių – wiśniówka, mėtų – miętowa).
Miód pitny – midus.
Įvairių miestų simboliniai patiekalai
Gdańsk
Ziemniak inaczej – bulvė kitaip, tarp lietuvų žinoma kaip “Gdansko bulvė“, kurios galite paskanauti Bar pod Rybą bare Gdanske 😉 Rekomenduoju į barą eiti tikrai išalkus arba pradžiai užsisakyti vieną porciją 2 asmenims, mat Jūsų laukia tikrai milžiniška porcija, kurios vienas asmuo gali ir neįveikti 😀
Kalnų vietovės
Oscypek – ožkų ar avių pieno sūriai (gali būti rūkyti), dažnai patiekiami su vietinių bruknių uogiene; skaniausius rasite pas vietinius tiekėjus kalnų vietovėse. Turi specifinį kvapą, todėl jei norėsite nusipirkti lauktuvių namiškiams vertėtų paprašyti pardavėjų juos vakumuoti arba turėti/įsigyti sandarų indelį kelionei 😉
Kalnų vietovėse taip pat įsigysite natūralaus, labai švelnaus akacijų medaus – rekomenduoju būtinai paragauti 😉
Lublin
Cebularz tai tradicinis Lublin miesto ir apylinkių patiekalas, kilęs iš čionykščių žydų virtuvės. Cebularz tai mielinė bandelė su kepintų svogūnų, pagardintų druska ir aguonomis, įdaru – skaniausia dar karšta, tiesiai iš pečiaus/orkaitės 🙂
Poznań
Rogale marcińskie – riestainiai, kurie yra gaminami iš pusiau prancūziškos tešlos bei baltųjų aguonų ir džiovintų vaisių masės Poznanėje, švenčiant šv. Martyno dieną (lapkričio 11-ąją). Ši tradicija yra kildinama dar iš pagoniškų laikų, kuomet rudenį dievams buvo aukojami jaučio ragus primenantys kepiniai. Bažnyčia perėmė šią tradiciją ir susiejo ją su šv. Martynu – kepinio forma yra siejama su pasaga, kurią neva pametė šventojo arklys.
Wadowice
Kremówka wadowicka tai prancūziškos tešlos ir pudingo kremo pyragas, gausiai apibarstytas cukraus pudra. Dažnai šis desertas yra vadinamas kremówka papieska (liet. popiežiaus kremówka), mat Wadowice mieste gimė popiežius Jonas Paulius II-asis.
Warszawa
Wuzetka tai sluoksniuotas šokoladinio biskvito ir plaktos grietinėlės pyragas aplietas šokoladiniu glaistu. Pasak vienos iš teorijų, pyrago pavadinimas yra kilęs nuo pastatytos po II pasaulinio karo W-Z (Trasa Wschód–Zachód; liet. trasa rytai-vakarai) trasos, bėgančios po Varšuvos senamiesčiu ir jungiančios Varšuvos rytinę ir vakarinę dalis.
Zygmuntówka tai migdolinis sausainis su šokolado pudingo, spanguolių uogienės ir plaktos grietinėlės įdaru, papuoštas morengo “kepuraite“. Sausainis pavadintas vieno svarbiausių Varšuvos simbolių – Zigmunto kolonos – garbei.
Jei pasigedai kažkokios informacijos straipsnyje – brūkštelk man žinutę apačioje arba Facebook’e 🙂
Jei nenorėtum praleisti kitų naujienų apie lankytinas vietas Lenkijoje – tapk Lankytinos vietos Lenkijoje sekėju Facebook’e 🙂
Jei straipsnis Tau patiko ar pagelbėjo ir norėtum man padėkoti – pakviesk mane kavos (taip simboliškai paremdama(s) ir paskatindama(s) toliau vystyti Lankytinos vietos Lenkijoje puslapį ) 😉
Iki susitikimo Lenkijoje! 😉
Lankytinos vietos Lenkijoje 
